• Spausdinti
• Įvertink: 5 2

2011 metų liepos 25-29 dienomis Dusetų jaunimas susibūrė Jaskoniškių miško poilsiavietėje,  kur  vyko Zarasų rajono savivaldybės finansuojamas  projektas  Jaunimo stovykla  „Gamtos keliu“ .

             Keturias dienas trūkusi stovykla buvo kupina veiklos, kuria buvo siekiama didinti jaunimo užimtumą, skatinama sveikai maitintis, formuoti įpročius rūpinantis savo sveikata bei formuoti jaunimo vertybines nuostatas. Pirmoji diena buvo skirta įsikurti, aptarti programą, stovyklos tikslus, bei geriau susipažinti vieniems su kitais.  Antrąją dieną nebetinginiavome. Stvėrėme visus turimus dviračius ir linksmai, vėjo lydimi, važiavome Šlapių kaimo link, kur mūsų laukė „Ievos žvėryno“ prižiūrėtojas. Vyriškis mus maloniai priėmė ir leido pasivaikščioti ne tik po teritoją stebint šoliuojančius Danielius, bet ir paglostyti drąsesnius raguotuosius. Vieni žvėreliai buvo baikštūs, o kiti drąsiai vaikštinėjo patvoriu, bet daugiausia dėmesio sulaukė Bembis, jis ne tik leidosi būti glostomas, bet ir šmaikštavo prieš fotoaparato objektyvą. Po kelionės, kurią palydėjo lietus buvome jau truputį pavargę, bet nesiskundėme, nes žinojome, kad  laukia dar daug įdomios veiklos.  Trečiąją dieną atvyko mūsų labai laukta viešnia Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė docentė Ksavera Vaištarienė. Ji mums ne tik mums papasakojo apie sveiką gyvenseną, davė patarimų renkantis sveiką, suderintą maistą,  bet ir virgulės pagalba nustatė kiek esame sveiki. Pasirodo, labiausiai pasportavę ir sveikai stengiantys besimaitintis buvo vaikinai. Kita diena taip pat buvo suplanuota turiningai. Atsikėlę ankstų rytą, nesibaimindami lietaus, pasitikome mokytoją  Romualdą Pučeką, kuris mus supažindino su vienu seniausiu amatų – keramika.  Gavę molio kiekvienas darėme suvenyrą naudodami įvairiausias žoleles, kurias patys rinkome miško platybėse.  Galimybę paplušėti ir susipažinti su keramikos subtilybėmis gavo ir netoli mūsų įsikūrę kaimynai iš Panevėžio.  Baigę šį užsiėmimą padėkojome mokytojui Romualdui Pučekui ir toliau laiką leidome šildydamiesi prie laužo, kol grupelė vaikinų ruošė ilgai lauktą žuvienę. Tą vakarą pasakojome įvairias istorijas, taip pat anekdotus, minėme mįsles ir nekantriai laukėme ryto, kuris prasidėjo bene smagiausiai.  Rytą tvarkėmės stovyklavietę ir džiaugėmės saulės spindulėliais, kurie pranašavo gerą dieną. Susikrovę visus daiktus išsiruošėme i „Šlyninkos vandens malūną“, kuriame mus maloniai pasitiko malūnininkas su pačia. Moteris papasakojo apie senovės  šeimyninį gyvenimą, darbus, kuriuos reikėdavo nudirbti kaime, bei duonos kelią iki mūsų stalo. Su duonele pažintis greitai nesibaigė, kadangi visi gavome po gabalėlį tešlos ir patys formavome kepalėlį duonos. Kai šeimininkė duonutes pašovė į krosnį, visi sugūžėjome į malūną. Malūnininkas ne tik pavaišino miltais, bet ir paaiškino kaip vyksta visas darbo procesas. Žinoma, mums labiausiai patiko istorija apie velniukus, kurie yra apsigyvenę malūne... Tuo mūsų pasisvečiavimas ten nesibaigė. Sugrįžome į trobą, kurioje stalas buvo padengtas skaniausiomis vaišėmis. Ant jo ne tik garavo gardūs blynai iš „razavų“ miltų, bet ir naminis varškės sūris, duonos gira ir pačios skaniausios šeimininkės uogienės bei duonelė. Atsisveikinę su malūno šeimininkais savo stovyklos programą ir baigėme.

Stovykla visiems paliko neišdildomus įspūdžius, kurių tikrai nesugadino net mūsų nelepinęs oras. Gavome nuostabių patarimų, patirties ir po keramikinį suvenyrą atsiminimui. Kiekvienam iš mūsų patiko pabūvoti gamtoje, pabendrauti, bei vakare susėdus aplink laužą dainuoti dainas. Tikimės, kad ši stovykla tikrai nebus paskutinė.

Dėkojame organizatoriams ir visiems prisidėjusiems prie stovyklos programos:

Lietuvos vegetarų draugijos prezidentei Ksaverai Vaištarienei, Dusetų K.Būgos gimnazijos mokytojams Svetlanai Raugienei bei mokytojui Romualdui Pučekui, Šlyninkos vandens malūnui, UAB „Vasaknos“, UAB „Kalmija“.

Stovyklos dalyvė Justina Šinkūnaitė.

Padidinti